Advices

Kada Lietuvoje turėsime 6 valandų darbo dieną?

By 2020-10-2617 lapkričio, 2020No Comments

Vis dažniau išgirstame išsišokėliškų diskusijų, svarstančių trumpesnės darbo dienos naudą. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba utopiškai ir kiek tingiai, na, panašiai kaip mokinių atleidimas nuo namų darbų. Kita vertus, sąlyginai neseniai ir 14 valandų pamaina prie konvejerio mums atrodė normaliu reiškiniu.

Žinoma, kai tik pradedame kalbėti apie trumpesnes valandas darbe, pirmiausia galvoje užsidega Švedijos pavadinimas. Turbūt daugelis girdėjome apie Getenburgo senelių namų eksperimentą ir Toyota centrus, sėkmingai taikančius 6 valandų metodiką jau 16 metų. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo klausimu nuskambėjo vos kelios istorijos. Kodėl mes darbo laiko pokyčių galimybę vertiname konservatyviai ir skeptiškai? Galbūt tai susiję su tuo, kad vis dar labai mėgstame pasakoti, kaip daug dirbame, ir tai laikome didžiule vertybe?

Ar visada laikas = rezultatas?

OECD duomenimis, mažiausiai valandų per metus Europoje dirba Vokietija (1356). Visai neblogai kaip 4-tai pagal dydį ekonomikai pasaulyje, kurios vėliava seniai tapo kokybės sinonimu, ar ne? Lietuviai tuo tarpu yra sąrašo vidutiniokai, kasmet dirbdami 1607 valandas, didžiam mūsų skausmui, lenkiami tiek Latvijos (1690), tiek Estijos (1803). Vokietijos pavyzdys bene geriausiai iliustruoja, kad viską lemia ne laikas, o darbo efektyvumas, todėl diskusijas tikslingiausia būtų nukreipti nuo valandų prie rezultatų.

average-annual-hours-actually-worked-per-worker

Panašios nuomonės laikosi ir mokslininkai. Stanfordo universiteto tyrimas surado, kad koreliacija tarp darbo valandų ir rezultato yra ne linijinė, t.y., po tam tikro kiekio darbo valandų, rezultatai tiesiogiai nebeauga. Paprastai tariant, pasiekę tam tikrą ribą, dirbdami funkcionuosite nebe taip efektyviai ir tiesiog deginsite valandas. Na, žinoma, kitoje barikadų pusėje yra Elonas Muskas, kalbantis apie 100 darbo valandų per savaitę, tačiau kol nepaneigti interneto gandai apie tai, kad jis – ateivis, nesu tikras, ar derėtų jo gyvenimo filosofiją taikyti daugeliui.

Svarbu užbėgti skeptiškiems komentarams už akių ir pažymėti, kad visada egzistuos sritys, kuriose laikas tiesiogiai susijęs su rezultatu. Gamyboje rato nelabai išrasi – kuo ilgiau dirbsi, tuo didesnis bus rezultatas, o mokytojas pamokos per 33 minutes irgi nepraves.

Kodėl turėtume dirbti mažiau?

Esminė idėja, kurią dažnam verslui nelengva įsisavinti – 6 valandos nereiškia tiesiog 25% mažiau darbo. Trumpesnės darbo dienos idėja yra grįsta tuo, kad ir 6 valandas galima optimizuoti taip, kad būtų pasiekiamas analogiškas efektyvumas. Daroma prielaida, kad ilgainiui produktyvumas nemažėtų, nes per trumpesnę darbo dieną neatsirastų ilgalaikis darbuotojų nuovargis, o jų sveikatos būklė būtų geresnė.

Nors maksimalaus darbo efektyvumo išspaudimas yra komplikuota ir ilgalaikė procedūra, pradiniai optimizavimo procesai nebūtinai turi būti sudėtingi ir turintys ISO ženklelį. Vien palikdami kasdieninį FB perbraukimą namams ir perpus sutrumpindami tą neypatingai svarbų susitikimą jau rastume papildomas 45 minutes per dieną, kurias galėtume išnaudoti tikslingiau.

Kiek dirbsime po 20 metų?

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas komentuodamas Sprinter tyrimą sakė: „manau, kad vis tiek ateis ta diena, kai vakarų šalys ryšis priimti sprendimus trumpinti darbo savaitę, nes technologijos tikrai nebereikalauja dirbti tiek daug valandų“.

Sunku ginčytis su statistikos kreive, kuri rodo, kad darbo diena nuolat trumpėja, o per paskutinį šimtmetį nuo vidutinės darbo savaitės nurėžėme jau apie 20 valandų.

Gal bręstame dar vienai revoliucijai? Pasauliui vis daugiau ūžiant dirbtinio intelekto temomis, galime tikėtis tik dar didesnio procesų automatizavimo, paversiančio mechaninius darbus efektyvesniais. Na, o mes, dirbdami „Tandemum“ mažais žingsniais judame į produktyvesnį rytojų: vietoje ilgo susitikimo siunčiame laišką, nuolat ieškome efektyvesnių bendradarbiavimo įrankių, o gimtadienį švenčiame po darbo valandų ar per pietus. Be to, metų pradžioje priverstinai išbandytas nuotolinis darbas atvėrė dar vieną didelę spintą naujų galimybių, na, bet apie tai jau kitą kartą.

autorius

Vytautas Narbutas

Tandemum agentūros įkūrėjas ir vadovas. Sertifikuotas LiMA A marketingo specialistas bei el. komercijos konsultantas.

    Susisiekite su profesionalais

    Laurynas Norbontas

    PARDAVIMŲ VADOVAS

    Perskaičiau, suprantu ir sutinku su privatumo pranešimo turiniu ir sutinku leisti tvarkyti mano duomenis kaip šios programos dalį.

      Susisiekite su profesionalais

      Laurynas Norbontas

      PARDAVIMŲ VADOVAS




      Perskaičiau, suprantu ir sutinku su privatumo pranešimo turiniu ir sutinku leisti tvarkyti mano duomenis kaip šios programos dalį.